Stiebinė dygioji eglė Picea pungens ‘Glauca Globosa’

Sinonimai.: Stiebinė dygioji eglė Picea pungens ‘Globosa’

Populiari, žemaūgė mėlynųjų eglė. Per pirmuosius kelerius metus auga netaisyklingo, suploto kamuoliuko pavidalu. Tada jis sukuria kreipiamąjį impulsą, virsdamas plačiu, tankiu kūgiu. Auga lėtai.  Per 10 metų pasiekia iki 1,5 m aukščio ir apie 1,2m pločio. Kadangi medelis skiepintas, augs tik kepurė, o kotas storės. Standūs, tankūs, trumpi ūgliai. Spygliai dygūs liečiant, stori, 1-1,5 cm ilgio, keturių kvadratų, išsidėstę ant šakelių radialiai,  sidabriškai mėlynos spalvos.

Atsparumas: labai atspari žemai temperatūrai.(USDA 4 atšiaurumo zona ). Gerai toleruoja miesto sąlygas ir sausros laikotarpius.

Dirvožemis , vieta: auga net smėlingose, bet geriausiai derlingose, drėgnose, gerai drenuotose, rūgščiose ar silpnai rūgščiose dirvose. Kad spygliai būtų intensyviai mėlyną spalvą , reikia saulėtos vietos. Dėl lėto augimo galime sodinti net nedideliuose soduose,mažose erdvėse, alpinariumuose, kompozicijose su kitais augalais, parkuose, reprezentacinėse vietose įkomponuojamas tamsiai žalios spalvos augalų fone.

Kilmė ir kiti ypatumai: pirmoji publikacija: kaip Picea pungens ‘Globosa’ 1949m. Conifere, Ephedra en Ginkgo. Atradėjas, selekcininkas (selektorius): Anth. Kluys Boskoop, Nyderlandai; komercinis pristatymas: 1937 m.